Loros dinastija LT - britų trumpaplaukių veislynas

Britų trumpaplaukiai - viena seniausių veislių pasaulyje. Yra rasta rašytinių  šaltinių, kuriuose šių kačių pirmtakai aptinkami dar tais senais laikais, kuomet romėnų kariai buvo įsiveržę  į Angliją. Romėnų archyvuose minimos stambios, pilkos katės, turinčios ašrias iltis bei apvalias akis. Darbinės katės, (taip vadinamos todėl, kad joms reikėjo “dirbti”, kad išgyventi, o ne būti tiesiog naminiais gyvūnėliais), buvo atvežtos romėnų legionierių tam, kad kontroliuotų graužikų populiaciją. Jos gyveno šalia fermų, sodybų, ūkinių pastatų ir beveik nesusidurdavo su žmogumi. Ilgus metus į šią vietą nebuvo įvežamos kitos katės todėl populiacija nevaržomai augo, ko pasekoje ši katė tapo labai stambi, turinti tankų, nuo lietaus apsaugantį kailį. XIX amžiaus gale Anglijos kačių mylėtojai padarė išvadas, kad ši veislė labai graži ir nusipelnė pripažinimo.

Dauguma katininkų (moksliškai tariant - felinologų) mėgsta apie savo pasirinktas veisles pasakoti daugybę įdomių ir romantiškų istorijų. Pavyzdžiui, apie “britus” pasakojama, kad kilę jie iš stambių, stiprių katinų, kuriuos narsūs anglų jūreiviai imdavo į tolimus plaukiojimus. Entuziastai tiki, kad melsvo plauko britų katinas buvo paties kapitono Kuko numylėtinis ir, tupėdamas jam ant kelių arba ant peties, dalyvavo visuose didžiojo keliautojo ir tardėjo žygiuose. Pasižiūrėjus į britanišką katiną, tokiais pasakojimais visai nesunku patikėti, - toks rimtas ir orus jo pūstažandis “veidas”, toks kartais įsakmus ir orus jo apvalių akių žvilgsnis, kad, rodos, jam tik bocmano švilpuko ant tvirtos krūtinės tetrūksta.

Tačiau Anglija – ne vien orių katinų, bet ir Šerloko Holmso tėvynė. Tokie literatūriniai personažai tuščioje vietoje neatsiranda - anglai gerbia mokslišką tikslumą, netgi felinologijoje. Todėl nė kiek nesivaržydami pripažįsta, kad trumpaplaukės Britanijos katės kilusios iš paprasčiausių beveislių kačių, kurias XIX amžiuje mėgėjai surinko iš įvairiausių savo šalies kampelų ir selekcijos pradžioje kryžmino su persų veislės atstovais.

Ir nieko čia nėra žeminančio ir gėdingo! Netgi tavirkščiai - prašmatnieji „britai“ gali savo kilme tik didžiuotis. Juk ne bet kas buvo jų protėviai, o laisvi, napalaužiami miestų valkatos, išdidūs, nepatiklūs varguoliai ir ne mažiau išdidūs vieniši medžiotojai, sodo džiunglių tigrai.


Pagal:
www.gyvunupasaulis.lt
www.animal.lt